Naujausios žinios apie vietinius bitkoinus
Marius Pareščiusverslininkas, IT ekspertas. Labiau dėl sportinio intereso.
Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.
Mažiausiai, į ką reikėtų atsižvelgti, tai vietinių "žinovų", tarp kurių ir aš pats nuomonę, tačiau vis tiek tvirtinu, kad bus uždarbis. Tai yra lošimas su viltimi, kad tau nusipirkus kriptovaliutą, atsiras kvailesnis, kuris ją pirks už didesnę kainą.
Bitkoinai – kaip investuoja žinomi Lietuvos žmonės
Tik tada tavo "investicija" bus pelninga. Pagal šią logiką ir lošimą kazino galima būtų vadinti investavimu.
- Būdas gauti bitcoin greitai, kaip gauti bitcoin?
- Bitkoinai – kaip investuoja žinomi Lietuvos žmonės - DELFI Verslas
- Kas yra prekybos centras
- bitkoinai | hausis.lt
- hausis.lt - naujienų ir žinių portalas
Kadangi pačių kriptovaliutų yra daugybė, nuolat atsiranda naujų ir teoriškai jų gali būti begalybė, tai nematau didelio skirtumo tarp dabartinių popierinių valiutų ir kriptovaliutų. Kažkurių kriptovaliutų brangimas yra sukeltas bandos jausmo ir tai yra laikina.
Ilgainiui, mano vertinimu, visos kriptovaliutos turėtų kainuoti tiek pat o jų kaina nesiskirti nuo nuo dabartinių valiutų, tad tie kas perka kriptovaliutas mokėdami tūkstančius eurų už vienetą, patirs didžiulius nuostolius.
Audrius ŠilgalisLietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros specialistas, įspėja, kad investavimas į virtualiąsias valiutas susijęs su itin didele rizika, kadangi iš esmės jos nėra padengtos apčiuopiamu turtu ar kapitalu, o grįstos tik investuotojų lūkesčiais, nuotaikomis ir pasitikėjimu.
Naujausias bitkoinų, kaip ir didžiosios daugumos kitų kriptovaliutų, vertės augimas gali būti susijęs su Jungtinių Amerikos Valstijų federalinio rezervo sumažinimu. Šis veiksmas buvo atliktas, kad būtų sumažinta koronaviruso padaryta žala visai ekonomikai.
Šių valiutų kursas gali staigiai kilti ir taip pat staigiai kristi. Viena iš pagrindinių virtualiųjų valiutų savybių yra decentralizuotas veikimas.
Tai reiškia, kad nėra įmonės ar organizacijos, kurios veiklą būtų galima prižiūrėti. Prekyba šiomis valiutomis vyksta internete ir jos yra išskaidytos po visą pasaulį, tad jas kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Vienintelė galimybė — kontroliuoti virtualiųjų valiutų sąveiką su tradicinėmis valiutomis, reguliuojant virtualiųjų keityklų ar piniginių veiklą.
Tai šiuo metu siekiama padaryti Europos Sąjungoje dėl pinigų plovimo prevencijos. Kadangi viskas vyksta virtualioje erdvėje ir naudojant virtualius įrankius, produktų kūrėjus ir investuotojus identifikuoti itin sudėtinga.
Kaip išimti pinigus iš vietinių bitkoinų
Jiems netaikomi įprasti teisės aktų reikalavimai, dėl to virtualiosioms valiutoms netaikoma vartotojų apsauga, tokia kaip indėlių ir investicijų draudimas.
Tad nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius.
EPA-Eltos nuotr. Markas Karpalesas. Investuotoju vadinamas V. Bafetas, vienas turtingiausių planetos žmonių, šią savaitę pareiškė, kad niekada neinvestuos į kriptovaliutas. Jis įsitikinęs, kad investuoti lėšas į įvairias kriptovaliutas esą netikslinga, nes galiausiai jų laukia krachas.
Atsiskaitymams virtualiosios valiutos nėra naudojamos, jų nepriima tradiciniai finansų rinkos dalyviai bankai, kredito unijos, mokėjimo įstaigosjie yra lėtesni nei įprastose atsiskaitymo sistemose, o šiuo metu ir kaina yra didesnė nei tradicinių atsiskaitymų. Be to, virtualiųjų valiutų atveju nėra galimybės atšaukti ar sustabdyti mokėjimą.
Šių metų spalio pradžioje Lietuvos bankas paskelbė poziciją dėl virtualiųjų valiutų platinimo, kurioje įvardijama esmines rizikas, o rinkos dalyviams, kurie galvotų apie virtualiąsias valiutas siūloma griežtai jas atriboti nuo tradicinių produktų. Lietuvos bankas rekomenduoja su ja susipažinti visiems, kurie nori investuoti į virtualiąsias valiutas.
Panašius perspėjimus naujausios žinios apie vietinius bitkoinus pozicijas dėl virtualiųjų valiutų ar jų žetonų platinimo atskirai yra paskelbusios Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ji rūpinasi investuotojų apsauga ir finansų sistemos stabilumu visoje Europos SąjungojeJungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lietuvos, Estijos ir Prancūzijos, Suomijos priežiūros institucijos.
